- kibirkštuoti
- kibirkštúoti, -úoja, -ãvo NdŽ žr. kibirkščiuoti: 1. Ugnis kibirkštúoja J. Iš plieno pasagėlių ugnelės kibirkštavo JD993. O iš po žirgo aiklių kojelių ugnelė kibirkštavo (d.) Dkš. 2. Nekibirkštúok, da kur užkrėsi [kibirkštį] Dkš. \ kibirkštuoti; sukibirkštuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.